Imbieras (Zingiber officinale): Funkcinės šaknies ir sulčių nauda

Įvadas

Imbieras (Zingiber officinale) – tai tropinis žydintis augalas, kurio šakniastiebis (požeminis stiebas) tūkstančius metų buvo naudojamas Ajurvedos, Kinų ir Graikų-Arabų medicinoje. Kilęs iš Pietryčių Azijos, imbieras pasižymi išskirtiniu, aštriu aromatiniu skoniu ir yra plačiai vartojamas visame pasaulyje kaip kulinarijos prieskonis, žolelių arbata, o vis dažniau – ir kaip šviežios sultys. Imbiero sultys vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl didelės biologiškai aktyvių junginių koncentracijos, kurie prisideda prie įvairių sveikatos privalumų, įskaitant priešuždegiminį, virškinimo ir medžiagų apykaitos palaikymą.

Aktyvieji junginiai

• Gingeroliai ir šogaoliai: Pagrindinės biologiškai aktyviosios medžiagos šviežiame ir džiovintame imbiero. 6-gingerolis yra pagrindinis junginys šviežiame imbiero, o džiovinimo metu susidaro šogaoliai, kurie yra aštresni ir stipresni [1].

• Zingeronas: Susidaro gaminant maistą; prisideda prie skonio ir antioksidacinių savybių [2].

• Eteriniai aliejai: Įskaitant zingibereną, kurkumeną ir β-bisaboleną, kurie pasižymi antimikrobinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis [3].

• Fenolio junginiai: Prisideda prie antioksidacinio aktyvumo ir ląstelių apsaugos.

• Vitaminai ir mineralai: Imbiero sultyse yra nedidelis kiekis magnio, kalio, vitamino B6 ir vitamino C.

Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai

• Priešuždegiminis aktyvumas: Gingeroliai slopina pro-uždegiminius žymenis, tokius kaip TNF-α, IL-6 ir COX-2. Klinikiniai tyrimai parodė, kad imbiero ekstraktai sumažina skausmą ir standumą asmenims, sergantiems osteoartritu ir reumatoidiniu artritu [4]. Tai daro imbiero sultis natūralia alternatyva lėtiniam žemo laipsnio uždegimui valdyti.

• Virškinimo palaikymas ir pykinimo malšinimas: Imbieras yra vienas iš labiausiai ištirtų natūralių vaistų nuo pykinimo. Meta-analizės patvirtina, kad imbieras žymiai sumažina pykinimą ir vėmimą nėštumo, chemoterapijos ir pooperacinio atsigavimo metu [5]. Jis taip pat stimuliuoja seilių ir tulžies gamybą, gerindamas virškinimą. Jis taip pat gali būti maišomas su kitomis sultimis, kad padidėtų poveikis.

• Antioksidacinė apsauga: Imbiero polifenoliai naikina laisvuosius radikalus ir reguliuoja endogeninių antioksidacinių fermentų, tokių kaip glutationo peroksidazė (GPx) ir superoksido dismutazė (SOD), veiklą. Tai padeda sumažinti oksidacinį stresą ir ląstelių pažeidimus [6].

• Medžiagų apykaitos ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimas: Įrodyta, kad imbieras mažina gliukozės kiekį kraujyje nevalgius ir gerina jautrumą insulinui asmenims, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Viename klinikiniame tyrime kasdienis imbiero papildų vartojimas žymiai sumažino HbA1c ir atsparumo insulinui rodiklius [7].

• Širdies ir kraujagyslių sveikata: Imbiero gebėjimas mažinti trombocitų agregaciją ir gerinti lipidų profilį (mažinti MTL, trigliceridus) gali palaikyti širdies sveikatą. Kai kurie tyrimai rodo, kad imbieras gali nežymiai sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujotaką [8].

• Imuniteto moduliacija ir antimikrobinis poveikis: Imbiero (taip pat sumaišyto su kitomis sultimis) junginiai parodė antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį aktyvumą. Jis gali slopinti patogenų, tokių kaip E. coli, Salmonella ir Candida albicans, augimą, taip pat moduliuoti imuninių ląstelių atsaką [9].

• Skausmo ir raumenų atsistatymas: Sporte ir fizinėje terapijoje imbieras buvo naudojamas siekiant sumažinti uždelsto atsiradimo raumenų skausmą (DOMS) ir pagreitinti atsistatymą po intensyvaus fizinio krūvio. Manoma, kad jo analgetiniai ir priešuždegiminiai mechanizmai vaidina pagrindinį vaidmenį [10].

Kaip vartoti

Šviežias imbiero sultis galima gerti mažais „shotais“ (10–30 ml), dėti į kokteilius arba maišyti į žolelių arbatas ir funkcinius gėrimus. Sultys dažnai derinamos su citrina, medumi ar ciberžole, siekiant sinergetinio poveikio. Imbierą taip pat galima vartoti džiovintą arba miltelių pavidalu, arba kaip tinktūras, kapsules ar ekstraktus. Šalto spaudimo imbiero sultyse išlieka didžiausias gingerolių kiekis, todėl geriausia jas vartoti žalias arba švelniai perdirbtas.

Nuorodos

1. Mao, Q.-Q., Xu, X.-Y., Cao, S.-Y., et al. (2019). Bioactive compounds and biological functions of ginger. Phytotherapy Research, 33(3), 592–608.

2. Masuda, Y., Kikuzaki, H., Hisamoto, M., et al. (2004). Antioxidative compounds from ginger. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 52(9), 2522–2527.

3. Stoilova, I., Krastanov, A., Stoyanova, A., et al. (2007). Antioxidant activity of a ginger essential oil. Food Chemistry, 102(3), 764–770.

4. Bartels, E. M., Folmer, V. N., Bliddal, H., et al. (2015). Efficacy and safety of ginger in osteoarthritis: A systematic review and meta-analysis of RCTs. Osteoarthritis and Cartilage, 23(1), 13–21.

5. Viljoen, E., Visser, J., Koen, N., et al. (2014). A systematic review and meta-analysis of the effect of ginger on nausea and vomiting in pregnancy. Nutrition Journal, 13(1), 20.

6. Ghasemzadeh, A., Jaafar, H. Z. E. (2013). Ginger antioxidant activity. International Journal of Molecular Sciences, 14(2), 3288–3303.

7. Mozaffari-Khosravi, H., et al. (2014). The effect of ginger powder supplementation on insulin resistance and glycemic indices in patients with type 2 diabetes: A randomized, double-blind, placebo-controlled trial. Complementary Therapies in Medicine, 22(1), 9–16.

8. Alizadeh-Navaei, R., Roozbeh, F., Saravi, M., et al. (2008). Investigation of the effect of ginger on the lipid levels. Saudi Medical Journal, 29(9), 1280–1284.

9. Sekiwa, Y., Kubota, K., Kobayashi, A. (2000). Isolation of novel glucosides from ginger and their antimicrobial activity. Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry, 64(11), 2462–2466.

10. Black, C. D., Herring, M. P., Hurley, D. J., et al. (2010). Ginger (Zingiber officinale) reduces muscle pain after eccentric exercise. Journal of Pain, 11(9), 894–903.