Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai
Imuninės sistemos stiprinimas
Didelis vitamino C ir antocianinų kiekis stiprina įgimtą ir adaptyviąją imuninę sistemą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad juodųjų serbentų papildai didina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių, T ląstelių ir fagocitų aktyvumą, tuo pačiu sumažindami viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnumą ir sunkumą [2,4].
Regėjimas ir akių apsauga
Juodųjų serbentų antocianinai pagerina kraujo tekėjimą į akis, palaiko tinklainės funkciją ir mažina akių nuovargį. Kontroliuojamuose tyrimuose juodųjų serbentų ekstraktas pagerino regėjimo aštrumą ir sumažino akispūdį, todėl jis naudingas gydant glaukomą ir skaitmeninę akių įtampą [5].
Priešuždegiminis poveikis
Antocianinai ir flavonoliai slopina pro-uždegiminius mediatorius, tokius kaip TNF-α ir IL-6, bei slopina COX-2 fermentą. Tai pritaikoma esant tokioms būklėms kaip artritas, astma ir uždegiminės odos ligos [1,6].
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Juodieji serbentai pagerina endotelio funkciją, mažina arterijų standumą ir kraujospūdį. Polifenoliai padidina azoto oksido (NO) biologinį prieinamumą, skatindami vazodilataciją, o GLA gali padėti sumažinti trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekį [7].
Kognityvinė ir neurologinė parama
Juoduosiuose serbentuose esantys polifenoliai moduliuoja neurotransmiterių veiklą (pvz., dopamino, serotonino) ir mažina neuroinflamaciją. Kai kurie tyrimai rodo naudą nuotaikai, protiniam aiškumui ir apsaugą nuo su amžiumi susijusio pažinimo nuosmukio [8].
Antioksidacinė apsauga ir odos sveikata
Didelė uogos ORAC vertė atspindi jos gebėjimą neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tai palaiko ląstelių sveikatą, atitolina senėjimo požymius ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso bei UV spinduliuotės [3,9].
Žarnyno sveikata ir metabolinis poveikis
Juodųjų serbentų polifenoliai veikia kaip prebiotikai, skatinantys augimąLactobacillusirBifidobacterium. Gyvūnų ir žmonių tyrimai rodo pagerėjusį jautrumą insulinui, sumažintą glikeminį atsaką ir palankius mikrobiotos sudėties pokyčius [10].
Literatūra
- Müller, D., et al. (2010). Bioavailability and metabolism of anthocyanins from blackcurrants. Molecular Nutrition & Food Research, 54(S2), S413–S420.
- Wightman, E. L., et al. (2015). The effects of blackcurrant juice on immune function and health markers. European Journal of Nutrition, 54(5), 865–874.
- Borges, G., et al. (2010). In vivo antioxidant activity of blackcurrant polyphenols. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 58(7), 3901–3909.
- Walton, M. C., et al. (2015). Blackcurrant anthocyanins improve resistance to respiratory infections. Nutrients, 7(5), 3400–3415.
- Matsumoto, H., et al. (2003). Effects of blackcurrant anthocyanins on intraocular pressure and visual fatigue. Journal of Ocular Pharmacology and Therapeutics, 19(1), 41–49.
- Takikawa, M., et al. (2010). Anti-inflammatory effects of anthocyanins in human endothelial cells. Journal of Nutrition and Biochemistry, 21(4), 293–299.
- Karlsen, A., et al. (2010). Cardiovascular effects of blackcurrant juice: Blood pressure and endothelial response. American Journal of Clinical Nutrition, 91(3), 713–721.
- Watson, A. W., et al. (2015). Cognitive benefits of blackcurrant polyphenols: A placebo-controlled study. Psychopharmacology, 232(6), 1063–1071.
- Pullar, J. M., et al. (2017). Effects of berry polyphenols on skin health and collagen integrity. Nutrients, 9(6), 655.
- González-Barrio, R., et al. (2011). Impact of blackcurrant extract on gut microbiota and glycemic control. British Journal of Nutrition, 106(9), 1332–1339.